Poezijos pavasario 2010 renginiai su Juozu Erlicku & Vladu Braziūnu
Gegužės pabaigoje, kultinio tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ paukštelis išskleis sparnus skrydžiui link Vakarų Europos ir atskraidins čia įsikūrusiems tautiečiams du ypatingus Lietuvos poetus – Juozą Erlicką ir Vladą Braziūną. Gegužės 20-ą dieną poetai svečiuosis Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje, gegužės 21 d. patrauks į Liuksemburgą, o gegužės 22 d. savo skrydį po Europą baigs pačioje meilės ir kūrybos sostinėje – Paryžiuje.
Kviečiame nepraleisti šios nepakartojamos progos susitikti su poetais, paklausyti jų poezijos, bendrauti, klausti, diskutuoti...!
Lauksime Jūsų atvykstančių:
2010 m. gegužės 20 d. (ketvirtadienis) - Vokietija
Vakaras su Juozu Erlicku ir Vladu Braziūnu
Laikas: 19 val.
Vieta: Rennhof'o pilies salė, Hüttenfeld, Vokietija
Adresas: Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld, Vokietija
Kontaktas: Europos lietuvių kultūros centras (www.elkc.org)
2010 m. gegužės 21 d. (penktadienis) - Liuksemburgas
Vakaras su Juozu Erlicku ir Vladu Braziūnu
Laikas: 19 val.
Vieta: Europos institucijų Liuksemburge kultūros centras
Adresas: 12, rue Heine, L-1720 Luxembourg
Kontaktas: Liuksemburgo lietuvių bendruomenė (www.lietuva.lu), Europos lietuvių kultūros centras (www.elkc.org)
2010 m. gegužės 22 d. (šeštadienis) - Prancūzija
Popietė su Juozu Erlicku ir Vladu Braziūnu
Laikas: 16 val.
Vieta: LR ambasada Prancūzijoje
Adresas: 22 boulevard de Courcelles, F-75017 Paris, Prancūzija
Kontaktas: Prancūzijos lietuvių bendruomenė (www.prlb.org),
Europos lietuvių kultūros centras (www.elkc.org)
Juozas Erlickas, poetas, prozininkas, dramaturgas.
Gimė 1953.03.03 Svirkaičiuose, Akmenės raj. 1971 m. baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. 1971-1975 m. studijavo lituanistiką VU. Dirbo gamtos apsaugos instruktoriumi, scenos darbininku. Po Atgimimo – „Lietuvos aido“ bei „Lietuvos ryto“ redakcijose. Respublikinėje spaudoje debiutavo 1975 m. 1997 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Rašo eilėraščius, humoreskas, pjeses. Pirmąją humoreskų knygą „Kodėl?“ išleido 1979 m. Jo kūrybos stiliaus savybė – apvertimas ir kontaminacija. Tragikomiška nuotaika kuriama klasikinės lietuvių literatūros metaforas vartojant tiesiogine prasme, o buities vaizdus simboliškai. Gyvenimas pokomunistinėje Lietuvoje apibūdinamas antiironiškai. Gausu dialogų, istorinių, kultūrinių asociacijų, lietuvių rašytojus stilizuojančių ir parodijuojančių citatų. Ryški absurdo poetika.
Kūryba: www.erlickas.eu
Vladas Braziūnas, poetas, eseistas, vertėjas.
Gimė 1952.02.17 Pasvalyje. 1962-1972 m. VU studijavo žurnalistiką. 1997 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą VU. Dirbo „Gimtojo krašto“, „Literatūros ir meno“, „Lietuvos ryto“ redakcijose. 2003 m. gavo Jotvingių premiją už eilėraščių rinkinį "Būtasis nebaigtinis/ Imparfait" (2003); Alicijos Rybalko rinktinės "Eilėraščiai" vertimą į lietuvių kalbą (2003); Raimondo Jonučio rinktinės "Aušra kambary be langų" sudarymą ir parengimą (2003). 2008 metų literatūrinės „Varpų“ premijos laureatas. Apdovanotas už eilėraščių ciklą „Slaptoji ornitologija: inkilų šventinimas“.
Kaip poetas debiutavo 1974 m. Pirmoji eilėraščių knyga leidykloje buvo įkalinta septyneriems metams: nuosprendis – „idėjiškai ir meniškai nebrandi”. Tačiau, vos tik išėjęs, eilėraščių rinkinys „Slenka žaibas“ (Vaga, 1983 m.), 1984 m. apdovanota Zigmo Gėlės premija, skiriama už stipriausią poezijos debiutą.
Poezijoje ryškios kaimiškosios ir miestietiškosios patirties sandūros, praeities ir dabarties sąsajų apmąstymai („Slenka žaibas“), linkstama į daiktišką konkretumą, peizažo detalės dažnai įgyja apibendrinamąją prasmę. Rinkinių „Voro stulpas“ (1986 m.), „Alkanoji linksniuotė“ (1993m.), „Užkalinėti“ (1998m.) eilėraščiai turi ironijos atspalvį, poetika grindžiama žodžių prasmės ir garsų žaismu. Rinkiniuose „Užkalbėti juodą sraują“ (1989 m.), „Ant balto dugno“ (1999 m.) gausu istorinių motyvų, Atgimimo laikotarpio aktualijų, ryškios publicistinės intonacijos. Postmodernistinėje poemoje „Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai“ (2002 m.) tautos istorija siejama su dabartimi.
Kūryba: www.braziunas.net


